Bėgti gali visi <My first half marathon>

Vieną gražią dieną mano mylima draugė pasiulė man lankyti lengvąją atletiką. Net nesvarstydama sutikau. Tuo metu man buvo gal 10 ar 11 metų. Lakstėm abi kieme kaip patrakę. Po to jau ir ne tik kieme, tada lenktyniavom viena su kita. Niekada viena kitos neužgožėm ir nepavydėjom, tiesiog kaifavom. Be abejo, ateina toks metas, kai visi laurai lieka vienam. Paaugslytėjė turėjau daug užklasinės veiklos, o ir per savo beprotišką smalsumą ir traumų turėjau. Teko trumpam atsisveikinti su treniruotėmis, o vėliau ir suaugau. universitetas...Sporto niekada neapleidau, bet varžybų ritmu negyvenau. Vis galvojau, kodėl manęs tėvai nenuvedė anksčiau, man tikrai gerai sekėsi. Turbūt galvojo, kad muzikos srity geriau sekasi, nors galų gale gyvenimo studijos baigėsi matematika . Net suprunkščiau berašydama. Kartais atrodo, va šiek tiek to moku, ir to, ir ten...bet nėra srities, kurioje būčiau 110 proc profesionalė. Bet dabar dėl to visai nesmerkiu nei savęs, nei tėvų. Džiaugiuosi savo gyvenimo vingiais. Energijos ir noro visada viskam buvo, yra ir bus. Taip ir grįžo į mano gyvenimas tas bėgimas. Seniau buvau trumpų distancijų šalininkė. Kaip vakar prisimenu, kai treneris apšilimui liepdavo prabėgti 5 ratukus stadione. RATUKUS? Būtumėt matę mano veidą. Visada viską padarydavau, bet apšilimas man buvo nemaloniausia treniruotės dalis. Kažkada su drauge bėgiojom miške, sukandus dantis buvau. Ką kalbėt apie varžybas, kuriose bėgom 1,5 km. Bėgom susikibę rankom, finišavom susikibę rankom, ir laimėjom 3 vietą. Visada sakiau, kad tas medalis yra tik jos vienos, ji mane "ištempė". Tokių kuriozų galėčiau pripasakot iki begalybės. Bet juos be galo gera prisiminti dabar. Bėgiojimas visada buvo mano širdyje. Praėjo beveik 20 metų nuo pirmų treniruočių. Dabar mano tikslas yra maratonas. Iš 2 km kančios išsivystė 21 km malonumas. Pirmasis įvyko 2015 metų rugsėjį Osle. Antrasis 2016 metų balandį Holmestrande. Pastarasis ypatingas, finišavom susikibę su mylima drauge, šį kartą jaučiausi verta to finišo drauge. Galima sakyti,jos įkvėpta ir pakrypo mano gyvenimas tokio nuostabaus hobio link.

Nemoku net nupasakot jausmo, ką jaučiu bėgant. Tas jausmas kai turi energijos ir nuverstum kalnus. Kai plaukai nuo vėjo plaikstosi į visas puses. Kai lauke šalta, o Tavo kūnas po keletos minučių pradeda degti ir norisi ištampyt kiekvieną gyslelę. O bėgti pagal gražios dainos ritmą ir jei dar viskas vyksta miško takeliu, o proskynoje matosi tyvuliuoja vanduo. Ir matai, kad gali greičiau ir greičiau.