Mano kaimas - gražiausi vaikystės metai praėjo čia...

Paulina
Sep 16, 2017
3 min read

Updated: Feb 19

Seniau būdavo trečdalis metų, dabar vos kartas į metus. Tai vieta, kurią galiu pavadinti savo namais, nes vos grįžtu ir įkvėpiu gryno oro, mano kūną aplanko šiluma. Mano kaimas yra Dzūkijoje, Alytaus rajone, Gečialauky. Ten gyvena mano dėdė Stasys vienas (tėčio Juozo brolis), todėl visada bandom padėti kuom tik galim. Visai neseniai buvau nuvykusi. Kartu su manim buvo tėveliai, pusseserės, pusbrolis, tetos. Visada įnešam klegesio, mūsų šeima garsiakalbiai. Visai smagu: susėdam, kalbam apie įdomiausius kuriozus, gardžiuojamės tetų suvežtais vyniotiniais, pasijuokiam, pasipykstam.

Kaime praleidau didžiąją dalį vasarų, šv. Kalėdų, šv. Velykų, gimtadienių ir šiaip įdomių savaitgalių. Ten turbūt išmokau daugiausiai: vaikščiot, kalbėti, gyvent...

Su dėde praleidau be galo daug laiko. Nepažįstu jokio kito tokio žmogaus, kuris galėtų išspręsti pati sunkiausią kryžiažodį be google pagalbos; kuris galėtų nešti ant kupros mane ir dar rankose du pilnus kibirus pieno; kuris galėtų išvirti pačią skaniausią sriubą ir be didelių prašymų priverstų mane mažytę valgyti, kai namie dažnai kiekvienas šaukštas būdavo valgomas už šeimos narį; kuris visada prisimena mūsų dainuotas dainas kartu, visus žodžius, kad ir kaip seniai tai buvo; kuris, kad ir kaip gerai ar blogai besijaustų, bet visada apkabina stipriai, pasako, kad myli ir kad esu jam kaip dukra..

Dėdė mane išmokė melžti karvę, buvau labai maža, todėl pirma čiurkšlė buvo tiesiai jam į veidą :) Rytais veždavau šviežią pieną į pieninę su dviračiu. Atrodo kad tai buvo vakar ir dar vis galiu jausti tą vėjo gūsį, kai tekina lėkdavau su jau tuščiais bakeliais atgalios.

Kaime išmokau plaukti, pusbrolis Tomas išmokė. Mat Nemunas teka nusileidus nuo kalno, kur stovi visa sodyba. Pamenu lenktyniaudavom link Nemuno su pussesere Jurga, kai reikdavo girdyti karves, aišku karvės būdavo visada greičiausios :)

Vieną vasarą auginau viščiukus, taip mylėjau. Bet vieną diena grįžtant iš kaimynės su čirviniais blynais, užpuolė mane gaidys. Taip ir puldinėdavo jis visus kol iškeliavo anapilin. Mano sesė Rima buvo atsivežus į kaimą šuniuką, jis buvo vardu Tobis. Mūsų didvyris, visada gynė mus nuo to gaidžio . Aišku sesės pašauktas gelbėdavo labiausiai.

Dėdė bandė išmokyt sudėt žaiginį, o mes su pussesere bandėm susigalvot kitokių pramogų ir nusprendėm jame permiegot naktį. Bet supratusios, kad idėja nebuvo viena iš geriausių, nakčia parsibeldėm atgal. Be abejo, kad niekas nepamatytų, lipom per langą. Deja, su visom užuolaidom įgriuvom, aišku suplėšėm. Teko tetai Onutei siūti. Taip ir aš išmokau siūti :)

Pusbrolis Justas be galo mėgo grybaut, ėjau pora kartų, bet man uogavimas buvo labiau prie širdies. Tačiau jo mama, teta Aldona, išmokė mane labai skaniai juos paruošt. Gaila dabar namie negaliu ruošti patiekalų ant pečiaus.

Tėtė su dėdė visada ankstyvais rytais eidavo šienaut. Teko ir man pabandyt, sunkus darbas, todėl atnešimas šalto vandens iš šulinio buvo žymiai geresnis užsiėmimas nei dalgis rankose.

Kaime būdavau mažiausia, kol nepasirodė pasaulin pusseserė Rimantė, man buvo 10 metų. Labai džiaugdavausi, kai reikėjo ją prižiūrėt vietoj daržų ravėjimo. Vėliau kaime būdavom dažniausiai tik mes, nes kiti vaikai buvo vyresni. Nors sesė su pusbroliais gal daugiau galėtų papasakot, nes man neteko kaimo diskotekose lankytis :) Atsimenu eidavo per miškus link miestelio nešina batais maišely, o pati su botais.

Didžiausias malonumas kurį pamenu, tai tik atvažiavus išsiauti iš batų, ech... Kai jau vasara ateidavo į pabaigą, bėgdavau prie akmenų ant kalniuko, kai jau žinojau, kad turi atvažiuoti mama Kristina. Net nežinau ko labiau būdavau pasiilgus, mamos ar ledų (jų ji visada atveždavo). Mat visą vasarą populiariausias saldumynas būdavo gogel-mogel, tai taip, turbūt ledų laukdavau labiausiai :)

Tiek daug prisiminimų. Kai pagalvoju, netgi pavydžiu sau, kad turėjau tokį turiningą ir turtingą emocijom laiką. Dabar pati lipdau savo gyvenimą, ieškau to tobulo židinio. Visada pagalvojus apie kaimą aplanko tokia šiluma, kuri tikrai pakursto tą židinį. Taip ir norisi vėl susirinkti, susėst kartu su tais tetų vyniotiniais ir kalbėti apie visokiausius įdomiausius kuriozus. Branginkit ir puoselėkit gražius savo prisiminimus.