Kai mintys nukelia kažkur toli...

Eilinį kartą skaitydama knygą save prigavau, kad esu keli šviesmečiai nuo turinio ir tenka skaityti puslapį dar kartelį ir net kartais atsiverst pora puslapių atgal, nes nepamenu veikėjo vaidmens siužete :) .

Jau kaip ir atkasiau galus, galima skaityti toliau, bet tiesiog pridarau knygą. Užsigalvojau apie vieną žmogų. Ir nors Tu ką niekaip neiškrenta man iš galvos taip sukurdamas visą kratinį galvoje begalinio dydžio fantazijų ir minčių.

Prieš kelias dienas facebook paskyroje vienas draugas pasidalino video apie šventiką iš Etiopijos

>> https://www.facebook.com/bbcnews/videos/10155581288157217/ <<

Siūlau pažiūrėti, vos kelios minutės. Atrodo pažiūrėjau, pagalvojau, koks įdomus žmogaus gyvenimas ir praeis. Nieko panašaus. Tik baigėsi video ir pirma mintis šokusi į galvą: " O kažin jis turi mobilų telefoną, ar išvis jį turi?". Pagalvojus aišku pati nusijuokiau. Juk pati neturėjau išmaniojo telefono prieš kokius 7 metus. Ir nelabai jaučiau poreikį turėti. Po šios minties išvystė tolimesnės mintys. Juk tiesa, seniau viskas buvo kitaip. Nesakau, kad dabar yra blogai, bet daugumos žmonių pasaulėžiūra yra visai kitokia. Mano diena turbūt yra panaši į daugelio žmonių - mane visada pažadina mobilaus telefono žadintuvas ir jis yra paskutinė šviesa kurią matau prieš miegą. O dar kiek kitų technologijų per dieną naudoju ir prie viso to lekiu, planuoju, galvoju, kalbu, klausau. Visada labai stengiuos išnaudoti laiką, man jis yra brangiau už brangu, juk niekada nesugrąžinsi kas buvo vakar. O šio šventiko gyvenimas yra visai kitoks. Jis ramiai gali sau leisti 4-5val. skaityti knygą, ar 2 val lipti į kalną, kuris dar yra ir pavojingas. Taip ir nenustoju galvoti apie jį, o apie jį galvojant apima tokia neapsakoma vidinė ramybė, kurios taip visada trūksta. Ar aš to norėčiau? Pati savęs klausiu ir galvoju, kaip reikėtų teisingiau apibrėžti atsakymą. Taip, aš norėčiau to žmogaus gyvenimo supratimo, tikslo, pojūčio. Norėčiau mokėti suprasti save labiau. Nepaisant to, kad laimės skonį tikrai jaučiu, supratau, kad galėčiau būti laimingesnė. Visgi socialiniai tinklai kitaip mus veikia ir daro didelę įtaką. Aš labai džiaugiuos, kad gimiau tokiu laiku, kai galėjau šiek tiek kitaip matyti pasaulį. Taip jaučiuosi įgyjus visokeriopos patirties, kuria galbūt galėsiu pasidalinti su ateities kartomis. Norėčiau pasidalinti kuo daugiau pozityvumo, būtent tokio, koks sklinda iš to žmogaus.

Be facebook paskyros juk šiaip ir nebūčiau pamačius šios istorijos, bet visgi privertė sustoti ir įvertinti kokioje aplinkoje esu ir kaip reikia vertinti laiką, savęs supratimą ir nepamiršti dėl ko esam. >P.P. Ech, Afrika manęs nenustoja žavėti. Visas aprašymas apie Etiopijos bažnyčios kalnuose šventiką>

http://www.thetablet.co.uk/news/8587/every-day-this-priest-climbs-a-sheer-cliff-to-get-to-church